Sakote korupcija? O gal tai norma? Spausdinti
rugpjūčio 03, 2010

 Lietuvoje apsigyveno nauja mistinė būtybė. Apie ją žino ir darželinukai ir senoliai. Ji gali gyventi ir kaime ir mieste, apsnūdusioje valdiškoje įstaigoje ar vaizdingoje sodyboje ežero pakrantėje. Toji būtybė kelia pikti ir prakeiksmai jai siunčiami iš aukštų tribūnų ir televizijos ekranu ir regis neliko tokio žmogaus kuris nebūtu ją prakeikęs.

Tik nevartykite tautosakos rinkinių ar egzoterinių praktikų „šviesuolių“ darbų jei norite sužinoti jos vardą. Nes jos vardas – Korupcija.

Neįtikėtina, tačiau aš neradau Lietuvoje nei vienos politinės partijos kuri savo programoje ar kitose dokumentuose nebūtu griežtai pasmerkusi šį reiškinį. Naršydamas internete atradau bent penkias visuomenines organizacijas kurios skelbiasi esą kova su korupciją yra jų pagrindinis veiklos tikslas. Su korupcija kovoja ir valstybinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos tik ar jos bekovodamos apskritai nepamiršta prieš ką kovoja.

Korupcija atsirado gerokai ankščiau nei susiformavo šiuolaikinės valstybės tereikėjo žmonių bendruomenėje atsirasti pavaldumo santykiams ir reglamentavimui. Noras turėti privilegijuotą padėti pasiekiamas dovanomis tapo norma kaip ir noras dovanų pagalba išvengti bausmės už bendruomeninių normų nesilaikymą .Tiek to palikime „prieštvaninės“ korupcijos tema gvildenti antropologams ir grįžkime į dabartį.

Korupciniai procesai vyksta bet kurioje šalyje, tačiau skiriasi jų pastebimumas ir įsigalėjimo visuomenėje lygis. Tradiciškai labiau korumpuota vadinama toji šalis , kurioje pilietis turi galimybė susidurti su šiuo reiškiniu savo kasdieniniame gyvenime. Tuo tarpu yra „baltoji“ korupcija, kuri nėra matoma ir slepiasi už lobistinių organizacijų iškabų.

Briuselyje nesenai buvo susirūpinta tuo kad aplink ES valdymo organų atsirado aibė juridines paslaugas teikiančių bendrovių , visuomenių organizacijų ar fondų kurios neketina deklaruoti užsiimantys lobistine veikla , tačiau  iš jos gyvena. Ko gero nereikia priminti kad geriausia būdas pasiekti norimą tikslą yra užmegzti tiesioginį kontaktą su atsakingų asmenų.

Didžiojoje Britanijoje užsiplieskė skandalas, kuomet paaiškėjo kad už sąlyginiai nedidelius pinigus galima nusipirkti kavos pertraukėle net su karališkosios šeimos nariais. Sutikite, kad tokia galimybė yra tiesiog dovana bet kokios pakraipos lobistams. Taip pat „baltoji“ korupcija kartais slepiasi po „tiesioginės rinkodaros“ iškaba.

Taip JAV farmacijos kompanijos 80 proc. reklamai skirtu lėšų išleidžia tiesiogiai remiant medikus per seminarų, priėmimų rengimą ar dovanų įteikimą.  Aš sąmoningai nevengiu žodžio „korupcija“ kalbant nei apie lobistine veiklą nei apie minėtas „tiesiogines rinkodaros“ apraiškas nes pats korupcijos suvokimas gali būti dvejopas. Kalbu apie teisėtumo ir teisingumo sąvokas.

Kartais taip atsitinka kad teisingumas ir teisėtumas nėra vienas ir tas pats. Tiesą sakant tai pernelyg dažnai atsitinka ir ne tik kalbant apie korupciją. Pvz. – kaimynas „varo“ namininkę, veiksmas neteisėtas, tačiau varo sau ir kaimynus pavaišina – veiksmas suprantamas kaip teisingas. Ar, policininkas sustabdo kaimo vieškeliu  riedančią mašiną kurios vairuotojas neprisisegė saugos diržų ir skiria baudą: veiksmas dažniausia bus suprastas kaip teisėtas bet neteisingas.

Apskritai kalbant apie teisingumo sampratą reikėtu pradėti nuo tautosakos, kuomet teigiamas herojus visuomet veikia teisingai ir teisėtai. Slibinas suėdęs princesę užmuštas: teisingumo aktas (slibino nenužudžius bus suėsta ne viena princesė) įvykdytas ir teisėtumas pagal principą „akis už akį“ aiškus.

Na arba prisiminkite vaikyste: Petriukas pavadino mane asilu ir už tai jis stovi kampe. Teisingumas neabejotinas auklėtojos veiksmu teisėtumas abejonių vėl gi nekelia. Paaugus be abejo atsiranda kitokia seka – aš pavadinau Petrą asilu (sušvelninta versija spaudai) nes jis stato mašina kieme po mano langais.

Mano veiksmas teisingas tačiau Petras aiškina, kad čia aikštelė (t.y. tesėtas noras) ir jam taip daryti patogu. Rezultate aš išdidžiai nešu per kiemą savo teisingumą o Petras eina savo būto link mosuodamas teisėtumo vėliavą.

Kalbant apie kasdienę korupciją mes nuolat susiduriame su teisėtumo/ teisingumo problema. Įpratome mokėti už tai už ką jau esame sumokėję. Pažymos, išrašai, nuorašai, kopijos – dauguma šių dokumentu gaunami susimokėjus vienokį ar kitokį mokestį. Tai teisėta. Patekti vienoje Vilnius poliklinikoje pas gydytoją-specialistą galima arba laukiant 2 sav. arba tiesiog sumokant 40 Lt. ir patenkant tą pačią dieną. Teisėta? Visiškai. Teisinga? Daugelio piliečių supratimu nebe.

Na o žinant kad žmogus pirmiausia vadovausis teisingumo ( t.y. vidiniu įsitikinimu apie teisingumą) sąvoka visiškai natūralu, kad  jam nekils vidinių prieštaravimų dar papildomai sumokėti už pažymos pagreitinta gavimą ar gydytojui už išrašyta ligonlapį (kuris nebuvo būtinas).

Logika yra paprasta – jei su manimi elgiamasi neteisingai tai nesvarbu ar neteisingas veiksmas yra teisėtas ir nesvarbu ar mano teisingas veiksmas bus neteisėtu.

Šalyse, kur teisingumas suvokiamas kaip daugumos piliečių moralinių nuostatų raiška kasdienė korupcija yra išnykusi. Švedas ar vokietis puikiai supranta kad girtas vairuotojas jam kelia pavojų ir jei už tai baudžiama tai teisinga ir teisėta. Tačiau švedas ir vokietis nesusiduria su daugeliu dalyku kurie Lietuvoje yra laikomi neteisėti.

Lietuvis atsidūręs tarp aibės dalyku kurie neteisėti , o beprasmis ir absurdiškas veikų kriminalizavimas jau tampa rimta problema, galiausia įgauna toleranciją kuri galiausia leidžia surasti teisingumą beveik bet kurioje neteisėtoje veikoje. Pažiūrėkime kaip veikia Lietuvos įstatymai. Pagrindinį šalies įstatymą (Konstitucija) deja galime vadinti nebent gerų norų sąvadu tad nagrinėkime kitą seką.

Po įstatymu „tupi“ Vyriausybės nutarimas po juo ministro įsakymas o iš šono i nugarą (arba vizitą šiek tiek žemiau nugaros) kanda nutukę nuo begalinių papildymų kodeksai. Ir kai man kas nors pasako kad privalu laikyti įstatymo aš visuomet paklausiu „kurio?“ Tas kuris ir yra įstatymas ar tas kuria yra ministro įsakymas turintis prieš manę tokia pat galią.

Kartais atrodo kad Lietuvoje visa teisinė sistema veikia taip: įstatymas pvz. leidžia, vyriausybės nutarimas leidžia bet ne visiems, ministro įsakymas leidžia ne visiems prisilaikant nurodymų (kurie gali keistis priklausomai nuo biurokratų fantazijos ar suinteresuotų asmenų įtakos).

Rezultate pirminis (įstatymo) tekstas virsta tuščia deklaracija. Ypač gerai tai žino turintys nuosavą verslą kuomet net pačios kontroliuojančios institucijos kartais negali tikslai paaiškinti kaip laikytis įstatymo (ypač jei problema yra kuruojama kelių institucijų) . Lietuvoje įprasta bet kokį rezonansinį įvykį skubotai išspręsti naujo įstatymo ar pataisos priėmimu nesirūpinant ar įstatymas veiks o jei veiks tai ką realiai jis reglamentuos. Tad visiškai natūralu, kad galiausia įstatyminės pinklės pradedamos spręsti tiesiogiai besitariant su atsakingu asmeniu. Šis procesas beje irgi yra kasdienis.

Atskirai norėtųsi pakalbėti apie amžinąją korupcijos dirvą kuri vadinasi atestavimu, sertifikavimu licencijavimu. Danijos ūkininkas panoręs pastatyti ūkinį pastatą nuosavoje (neįtrauktoje į specialiąsias sąlygas turinčias teritorijas) žemėje privalo laikytis normatyvu ir pristatyti tikroves atitinkanti statinio projektą. Lietuvoje reikia samdyti atestuotą įmonę projektui paruošti ir dar gauti aibę leidimų.

Tai laikas, kuris kartai būna brangesnis nei visi norminai aktai. Viešoje erdvėje yra aprašytas atvejis, kuomet keliuose rajonuose statant tipinius statinius teko susidurti su skirtingais reikalavimais kurių daugumą buvo formalios dokumentų pateikimo taisyklės. „Parašų architektai“, „gero rezultato auditoriai“, „nepastabūs notarai“ tai mūsų kasdienybė kur vėl gi pro teisėtumą nesimato teisingumo ar bent jau elementarios gyvenimiškos logikos.

Kuo daugiau būtinų veiksmų reikia atlikti siekiant sau teigiamo rezultato, tuo daugiau „tarpinių stotelių“ tenka aplankyti. Kuo daugiau „tarpinių stotelių“ turi išskirtines teise tuo didesnė tikimybė kad teks „tartis paprastai“.

Aš sąmoningai pradėjęs straipsnį nuo „baltosios“ korupcijos neminėdamas jos apraiškų Lietuvoje. O kam? Jei pakanka prisiminti didžiuosius pastarųjų metų galimai  korupcinius sandorius kad suvokti kad Lietuvoje dar toli iki kamufliuoto lobizmo. Kalkite manę prie kryžiaus, tačiau tą pačią dieną kai mums liks svarstyti vien lobizmo klausimą aš pasakysiu kad pagaliau mes pasistūmėjome į priekį.

Verslosavaite.lt

 

 

Forumas | Peticija | Pranešk apie kyšį




  Komentarai (7)
Autorius Mayie, 30-10-2012 20:46
What liberating knowledge. Give me lbeirty or give me death.
Autorius alrcowlgdr, 31-10-2012 21:01
efaPwS fstyxzykncdq
Autorius hhxvqlzkcie, 01-11-2012 08:27
ZVmE8D knlrzbtpwowb
Autorius Michael Kors Cheap, 21-03-2015 03:02
Well, how can I not even bankruptcy misfortunes? Today, if my mom can be really unusual, this is not like before, she is listening to how these words are so awkward!Come on, even bankruptcy, I also... 
Michael Kors Cheap
Autorius Rennifer, 20-05-2016 18:40
Plenisag to find someone who can think like that
Autorius Cathy, 21-05-2016 04:45
That's the smart thiinnkg we could all benefit from.
Autorius Jody, 24-05-2016 07:03
Deep thinking - adds a new disnmeion to it all. http://mactjaq.com [url=http://gtiyis.com]gtiyis[/url] [link=http://bgqkkdzgddd.com]bgqkkdzgddd[/link]

Komentuoti
  • Venkite necenzūrinių žodžių.
Vardas:
Komentaras:

Apsaugos kodas:* Code

 
< Ankstesnis   Kitas >
Joomla SEF URLs by Artio

reklama

Rekomenduojame