„Korupcija – piktnaudžiavimas patikėta galia siekiant asmeninės naudos“ – tokį apibrėžimą pateikia J. Pope, vienas iš antikorupcinės organizacijos „Transperancy International“ įkūrėjų. Korupcija, pasireiškianti versle, sporte, religinėse organizacijose, žiniasklaidoje, yra piktžaizdė visuomenės gyvenime.

Kyšininkavimas, piktnaudžiavimas tarnyba, protekcionizmas, nepotizmas, mokesčių vengimas, sukčiavimas – visa tai stabdo valstybės socialinį bei ekonominį vystymąsi.

Pirmieji antikorupciniai įstatymai – 1800 m.

Korupcijos priežastimis dažniausiai įvardijamas nedarbas, maži valstybės tarnautojų atlyginimai ar teisės aktų netobulumas, nebaudžiamumas. Daugelyje pasaulio valstybių korupcija veši, ir tam padeda visuomenės pilietiškumo stoka bei gausybė kitų faktorių.

Regis, noras pasinaudoti valdžia ar pinigais, bei noras pasipelnyti visuomenės narių sąskaita žmonijai yra įaugę į kraują. Vis dėlto, tūkstančius metų į korupciją buvo žvelgiama pro pirštus.

Seniausi duomenys apie korupciją yra Indijos karaliaus ministro Kautilos prieš du tūkstančius metų parašytas galbūt pirmas darbas apie korupciją – Arhashastra, kuriame jis aptarė šį fenomeną, bei archeologinių kasinėjimų metu atrastas XIII a. pr. m. e. Asirijos imperijos institucijos, šiuolaikinės „vidaus reikalų ministerijos“ atitikmens, archyvas su įrašais apie kyšius ėmusius rūmų tarnautojus.

Senovės Atėnuose buvo rengiami visuomenės patikrinimai, siekiant užkirsti kelią korupcijai. Visgi, šimtus metų niekas nesiėmė rimtai kovoti su korupcija. Tik 1800m. JAV pasirodė kyšius, o nuo 1850m. interesų konfliktus draudžiantys įstatymai. Manoma, kad seniausia kovos su korupcija institucija veikia Šri Lankoje.

Korupcijos lopšys – Sicilija

Šalyse, kuriose korupcija įsišaknijusi, ji stabdo reformas skatinančias jėgas. Stipriausią korupcijos smūgį tenka atlaikyti neturtingiausiems. Dėl korupcijos prasčiau veikia valstybinės tarnybos, valstybės ištekliai patenka į svetimas rankas, stabdomas augimas.

Bene geriausias to pavyzdys yra garsioji sala Viduržemio jūroje – Sicilija. Mafijos gimtine tapusi žemė, matė gausybę įvairių užkariautojų, valdovų, bei režimų. Sicilijoje gyvenantys žmonės niekada nesulaukė valdžios pagalbos ir ja netikėjo.

Nuo pat pradžių mafija atstovavo kaimiečių bei vietinių pirklių interesams. Suprantama tai buvo daroma už tam tikrą mokestį, tačiau nepaisant to mafijos atstovai buvo vietiniai „Robinai Hudai“, netgi riteriai. Laikantis „omertos“ – tylėjimo įžado, mafijos nariai buvo vadinami tiesiog „draugų draugais“, o vėliau net „garbingais žmonėmis“.

Deja, siciliečių nepasitikėjimas, bet kokia valdžios institucija bei kaimiškas mentalitetas leido mafijai įleisti šaknis Sicilijoje. Terminas „Mafia“ kaip organizuoto nuskalstamumo rūšis pirmą kartą panaudotas tik XIX a. Vėliau, Italijoje į valdžią atėjus fašistams, Musolinis daugumą mafijos vadų sukišo už grotų, o šie padėjo sąjungininkams išsilaipinti Sicilijoje, kas iš dalies nulėmė karo baigtį.

Viską persmelkusi mafija

Po II pasaulinio karo antifašistais apsimetę mafijozai, su sąjungininkų pagalba, tapo didžiųjų Sicilijos miestų merais. Po truputį mafija įjunko į nekilnojamojo turto verslą ir gavo priėjimą prie vyriausybės fondų, skirtų miestų urbanizacijai.

Taip vienas po kito Palerme kilo neišvaizdžių bei nekokybiškų pastatų rajonai, o aplink juos nebuvo nei vieno parko. Mafija dar ir dabar kontroliuoja kelis didžiausius Sicilijos viešbučius. Nusikaltėlių rankose yra ištisi ekonominiai sektoriai – transporto kompanijos, bankai, statybų bendrovės.

Šiuo metu Sicilijoje korupcijai persmelkus beveik visas valdžios ir verslo struktūras, dauguma darbo vietų yra nuperkama. Dauguma politikų, yra nupirkti, jau nekalbant apie įvairių bankų vadovus bei vadybininkus. Kalbant apie verslą pinigų plovimas jau yra tapęs tarsi gyvenimo būdu.

Milijonai eurų, kuriuos gauna Sicilija iš pasaulio banko, Europos komisijos bei Italijos vyriausybės lieka korumpuotų politikų bei kiekvieno, kas nors kiek susijęs su mafija, rankose. Sicilijoje kovos su nusikalstamumu institucijos funkcionuoja ne itin gerai, o kaip sakoma, kur nėra įstatymo – nėra ir nuodėmės.

Taigi, atsižvelgus į visus šiuos dalykus, pasidaro akivaizdu kodėl Sicilijos ekonominė situacija yra labai bloga. Šis pavyzdys puikiai iliustruoja, kas laukia valstybės, kuri visiškai neskiria dėmesio kovai su korupcija.

STT – nuo 1997 m.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir prasidėjus valdymo struktūros reformoms, valstybės ir savivaldybių institucijose išryškėjo korupcijos problema. Prieš šią nusikalstamą veiklą kovojo daugelis šalies teisėtvarkos įstaigų, tačiau reikėjo tarnybos, koordinuojančios tokių nusikaltimų tyrimą. Šiam tikslui 1997 m. vasario 18 d. prie Vidaus reikalų ministerijos įsteigta Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kuri vėliau buvo reorganizuota į nepriklausomą nuo vykdomosios valdžios instituciją.

2003 m. gruodžio 9d. Meridoje (Meksikoje) įvyko aukščiausio politinio lygio konferencija kovos su korupcija problemoms spręsti. Jos metu buvo pasirašyta Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją. Lietuvos Respublikos vardu šį dokumentą pasirašė teisingumo ministras. Jungtinės tautos paskelbė ir inicijavo šią dieną kaip tarptautinę antikorupcijos dieną.

Korupcijos prevencija – vienas svarbiausių kiekvienos demokratinės šalies uždavinių norint užtikrinti šalies socialinę-ekonominę plėtrą ir korupcijos mažėjimą. Korupcijos prevencijos tikslas – užkirsti kelią korupcijos atsiradimui ir plėtrai – pašalinti teisės aktų, valstybės valdžios institucijų veiksmų, procedūrų, kitų sričių spragas, dėl kurių gali atsirasti sąlygos korupcijai.

Diskusijos apie kyšius

Norėdami naudoti portale Kyšiai.lt publikuojamą informaciją būtinai susisiekite su projekto vadovu telefonu ar el. paštu. Gavę sutikimą ir naudodami portalo informaciją įdėkite aktyvią nuorodą į Kyšiai.lt. reklama

 

Komentarai (109)