Viešųjų pirkimų apimtys Lietuvoje kasmet auga. Praėjusiais 2008 m. įvyko apie 8 500 viešųjų pirkimų už daugiau kaip 13 mlrd. litų, nemažą sudaro lėšos, gautos iš Europos Sąjungos fondų. Todėl itin svarbu užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir „Transparency International“ Lietuvos skyriumi (TILS) atliko viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimą.

 Juo buvo siekiama nustatyti, kaip Lietuvos verslo įmonių vadovai, jų įgalioti asmenys vertina viešųjų pirkimų būklę, išsiaiškinti viešųjų pirkimų proceso etapus, kuriuose yra didžiausia rizika pasireikšti korupcijai, taip pat siekta gauti verslininkų pasiūlymų apie galimus viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo būdus.

Rinkos analizės ir tyrimų grupė „RAIT“ 2008 metų spalį įvykdytos sociologinės apklausos metu buvo apklausti 501 Lietuvos įmonės, per paskutinius 5 m. bent kartą dalyvavusios viešuosiuose pirkimuose, vadovai arba jų įgalioti asmenys, gerai informuoti apie įmonės dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose.

Tyrimo rezultatai buvo palyginti su TILS 2005 m. atlikto analogiško tyrimo rezultatais. Naujausi duomenys rodo, kad viešieji pirkimai, nors ir nežymiai, bet tampa skaidresni.

Nustatyta, kad verslo atstovai viešųjų pirkimų organizavimą Lietuvoje 2008 m. pabaigoje vertino šiek tiek palankiau, nei 2005 metais.

2008 m. palankiai viešųjų pirkimų organizavimą vertino tiek pat apklaustųjų, kiek ir 2005 m., – 25 proc., tačiau nepalankiai juos vertinančių sumažėjo nuo 35 proc. (2005 m.) iki 32 proc. (2008 m.). Taip pat padaugėjo neutraliai viešuosius pirkimus vertinančių respondentų – atitinkamai nuo 39 iki 42 proc.

Opiausiomis problemomis, su kuriomis tenka susidurti viešuosiuose pirkimuose, verslininkai įvardijo pernelyg ilgą dokumentų rengimą, reikalingos dokumentacijos gausą, korupciją, informacijos trūkumą, nepakankamą viešumą ir skaidrumą.

Dažniausia neskaidrių pirkimų priežastimi apklausti verslo atstovai laiko tai, kad neretai viešųjų pirkimų organizatoriai taip suformuluoja reikalavimus, kad juos atitiktų tik vienintelė jų proteguojama įmonė. Kitos respondentų išskirtos problemos – proteguojamai įmonei nutekinama „vidinė“ informacija, padedanti geriau pasirengti viešiesiems pirkimams; proteguojama įmonė skelbiama laimėjusia viešuosius pirkimus pasinaudojant aiškių ir kiekybiškai išmatuojamų kriterijų nebuvimu arba, atvirkščiai, pernelyg dideliu jų skaičiumi.

Korupciniu atžvilgiu pačiu neskaidriausiu viešųjų pirkimų proceso etapu laikomas pirkimo sąlygų rengimas (kvalifikacinių reikalavimų, techninės specifikacijos), o skaidriausiaisiais – kvietimai dalyvauti pirkimuose, sutarčių vykdymas.

Apklausos duomenimis, verslo atstovai rečiau susiduria su atvejais, kai viešųjų pirkimų laimėtojas žinomas iš anksto. 2008 m. 49 proc. respondentų (2005 m. – 43 proc.) nurodė, kad tokių atvejų nepasitaikė, 20 proc. (2005 m. – 25 proc.) – kad pasitaikė dažnai, 28 proc. (2005 m. – 29 proc.) – kad pasitaikė retai.

Vertinant korupcines apraiškas, susijusias su neoficialiais mokėjimais už galimybę laimėti viešuosius pirkimus, 2008 m. 77 proc. respondentų nurodė, kad jų praktikoje tokių atvejų nepasitaikė (2005 m. – 71 proc.), pasitaikė – 19 proc. (2005 m. – 24 proc.).

Neskaidriausiais Lietuvos ūkio sektoriais, kaip ir 2005 m., įvardijami statybų, energetikos, susisiekimo, sveikatos priežiūros ir informacinių technologijų sektoriai.

Pagrindinėmis viešųjų pirkimų gerinimo ir korupcijos pasireiškimo galimybių mažinimo priemonėmis apklausti verslo atstovai nurodė įstatymų ir reguliuojančių teisės aktų tobulinimą, skaidrumo didinimą (visuomenei atviro viešųjų pirkimų laimėtojų sąrašo sukūrimą, daugiau informacijos apie viešųjų pirkimų organizatorius ir laimėtojus), elektroninių pirkimų organizavimą.

STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininko Vyto Rimkaus teigimu, viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių Lietuvos verslo atstovų nuomonė apie skaidrumą šioje srityje ir jų siūlymai, kaip pagerinti situaciją, yra labai svarbūs.

„Nors apklausos rezultatai rodo, kad viešieji pirkimai per pastaruosius trejus metus tapo skaidresni, jų organizavimo ir vykdymo procesai dar tobulintini. Verslininkų siūlymai bus panaudoti kovos su korupcija priemonėms gerinti.

Siekiant išspręsti viešumo ir skaidrumo problemą, atnaujinamos Nacionalinės kovos su korupcija programos projekte numatoma parengti teisės aktų pakeitimus, nustatant pareigą perkančiajai organizacijai arba, kai perkančioji organizacija neturi savo internetinio puslapio, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje viešai skelbti informaciją apie sudarytas pirkimo sutartis, kurių vertė viršija 10 000 Lt: apie dalyvius, nugalėtoją (firmos pavadinimas, rekvizitai, vadovų pavardės), kainą bei konkrečias prekes/paslaugas, kriterijus, kuriais remiantis buvo išrinktas laimėtojas“, - tyrimo pristatymo metu sakė V.Rimkus.

Forumas | Peticija | Pranešk apie kyšį

Komentarai (14)

Komentuoti
Venkite necenzūrinių žodžių.
Vardas:
Komentaras:
Apsaugos kodas:*